Vaizdo įrašų saugojimas: kaip pasirinkti ir apskaičiuoti talpą

Jei prižiūrite mažiau nei 8 kameras ir turite ribotą interneto ryšį, rinkitės vietinę NVR talpą su HDD diskais. Jei kamerų daugiau arba svarbu nuotolinė prieiga iš kelių taškų, geriausias variantas yra hibridas: įrašymas vietoje, o svarbiausi fragmentai keliami į debesį. Grynas debesijos sprendimas tinka tik tada, kai nenorite rūpintis įranga ir esate pasiruošę mokėti mėnesinį mokestį už kiekvieną kamerą.

Trumpai:

• Jeigu turite iki 8 kamerų ir ribotą interneto ryšį, geriausias sprendimas yra vietinė NVR sistema su HDD diskais.
• Debesijos sprendimas yra patogus, tačiau reikalauja mėnesinio mokesčio ir priklauso nuo stabilaus ryšio kokybės.
• Hibridinė sistema jungia vietinį įrašymą su keliama į debesį medžiaga, tinka mažų ir vidutinių verslų poreikiams.
• Rekomenduojama pridėti 10-15 % papildomo buferio, keisti diskus kas 3–5 metus ir reguliariai tikrinti jų SMART būklę.

Turinys

• Pagrindiniai vaizdo įrašų saugojimo būdai: vietinė, debesija ir hibridas
• Kaip apskaičiuoti reikalingą saugyklą: formulė, kodekai ir du pavyzdžiai
• Kietieji diskai, RAID ir kabelių planavimas
• Kaip sumažinti saugyklos poreikį be kokybės nuostolių
• Vaizdo įrašų archyvavimo politika ir teisiniai reikalavimai Lietuvoje
• Saugumo aspektai: šifravimas, prieigos kontrolė ir apsauga nuo įsilaužimų
• Kaip vaizdo įrašų peržiūros įrankiai integruojasi su saugojimo sistema
• MB Redpcline Servisas: kaip planuojame ir įdiegiame saugyklos sprendimus
• Kaip užsisakyti nemokamą saugyklos auditą ar kameros nuomą statyboms
• Šaltiniai
• Dažniausiai užduodami klausimai

Pagrindiniai vaizdo įrašų saugojimo būdai: vietinė, debesija ir hibridas

Trys architektūros sprendžia tą pačią problemą skirtingai, ir kiekviena turi savo kainą, kurią sumokate ne pinigais, o patogumu arba rizika.

Vietinė saugykla, veikianti per NVR (tinklinį vaizdo įrašymo įrenginį) arba DVR (skaitmeninį vaizdo įrašymo įrenginį), įrašo tiesiai į HDD diską, sumontuotą pačiame įrenginyje. Tokia sistema veikia be interneto ir nenutrūksta net dingus ryšiui, tačiau nuotolinė peržiūra galima tik per programėlę, kuri siunčia duomenis iš įrenginio. NVR sistemos dažniausiai palaiko PoE kameras, todėl vieną kabelį naudojate ir duomenims, ir maitinimui.

Debesijos saugykla persiunčia įrašus į nuotolinį serverį realiu laiku arba pagal tvarkaraštį. Privalumas akivaizdus: net sudegus kamerai ar pavogus įrenginį, įrašai lieka saugūs kitur. Tačiau debesija priklauso nuo stabilaus interneto ryšio, o dauguma tiekėjų taiko mėnesinį mokestį už kamerą, kuris dažniausiai svyruoja tarp 10 ir 30 JAV dolerių už maždaug 30 dienų įrašų. Ilgainiui, turint 10 ar daugiau kamerų, ši suma tampa didesnė nei vienkartinė vietinės įrangos investicija.

Hibridinis modelis paima geriausią iš abiejų pusių: nuolatinis įrašymas vyksta į vietinį NVR, o į debesį keliami tik pasirinkti fragmentai, pavyzdžiui, judesio aptikimo įvykiai ar kasos zonos vaizdas. Hibridinės sistemos taip išsaugo svarbiausią medžiagą nuotoliniu būdu, bet nenaudoja viso pralaidumo nuolatiniam srautui.

Kurį variantą rinktis priklauso nuo situacijos:

• Namų sistema su 4–6 kameromis: vietinė NVR talpa, papildomai galima debesijos atsarginė kopija tik pagrindiniam įėjimui.
• Mažas verslas su keliais objektais: hibridas, nes reikia nuotolinės prieigos iš kelių taškų, bet nenorite mokėti už visą srautą.
• Statybos aikštelė be pastovaus interneto: vietinė talpa su UPS, nes ryšys dažnai nestabilus arba jo apskritai nėra.

Kaip apskaičiuoti reikalingą saugyklą: formulė, kodekai ir du pavyzdžiai

Saugyklos poreikis skaičiuojamas pagal paprastą formulę: bitų sparta (Mbps) × kamerų skaičius × sekundžių skaičius per parą × saugojimo dienų skaičius, padalinta iš 8, kad gautumėte baitus vietoj bitų. Rezultatą reikia paversti terabaitais (TB), padalinant iš 1 000 000.

Prieš skaičiuojant reikia žinoti tris kintamuosius: raišką (kuo aukštesnė, tuo didesnis srautas), kadrų dažnį (15–30 fps įprasta stebėjimui) ir kodeką. Būtent kodekas dažnai lemia didžiausią skirtumą. H.265 kodekas gali sumažinti saugyklos poreikį net iki 30–50 % lyginant su senesniu H.264, nes efektyviau glaudina nekintančias vaizdo dalis.

Paimkime du konkrečius atvejus su 8 kameromis po 30 dienų saugojimo:

Skirtumas beveik dvigubas. Jei sistema naudoja 4K raišką, poreikis dar didesnis: viena 4K kamera per 30 dienų gali pareikalauti nuo 4,5 iki 9 TB, priklausomai nuo glaudinimo nustatymų ir judesio aktyvumo kadre.

Skaičiuodami nesustokite ties minimaliu skaičiumi. Rekomenduojama pridėti 10–15 % dėl failų sistemos ir RAID pertekliaus, o tada dar 20–30 % bendro buferio ateities plėtrai ar netikėtai ilgesniam saugojimo terminui. Norint patikrinti savo skaičiavimą be rankinio darbo, galima pasinaudoti nemokamu saugyklos skaičiuotuvu, kuris priima kamerų skaičių, raišką, kadrų dažnį ir kodeko parametrus.

Profesionalus patarimas: Skaičiuodami buferį, atskirai pažymėkite, kurios kameros stebi didelio srauto zonas (įėjimas, kasa) ir kurios ramias vietas (koridorius, sandėlys). Pirmosioms verta rinktis aukštesnę kokybę, antrosioms galima sumažinti kadrų dažnį iki 10–12 fps be jokios praktinės žalos.

Kietieji diskai, RAID ir kabelių planavimas

Ne kiekvienas standusis diskas tinka nuolatiniam vaizdo įrašymui. Įprasti kompiuterių HDD projektuoti trumpiems, protarpiniams įrašymams, o stebėjimo sistema veikia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Tam skirti diskai (dažnai žymimi kaip skirti vaizdo stebėjimui arba NVR/DVR aplinkai) turi sustiprintą mechaniką ir yra testuojami ištisinio rašymo režimu.

Didesnėms sistemoms verta rinktis RAID konfigūraciją. RAID5 apsaugo nuo vieno disko gedimo, bet paaukoja dalį talpos paritetui, o RAID6 apsaugo nuo dviejų diskų gedimo vienu metu, aukojant dar daugiau vietos. Skaičiuodami naudingą talpą po RAID, iš planuojamos bendros TB atimkite maždaug vieno disko dydį (RAID5) arba dviejų diskų dydį (RAID6).

Praktiniai montavimo aspektai dažnai nulemia projekto biudžetą labiau nei pati įranga:

• Kabelių tipas: Cat6 vietoj Cat5e duoda didesnį pralaidumo rezervą ilgesniems atstumams ir aukštesnės raiškos kameroms.
• PoE maitinimas: vienas kabelis perduoda ir duomenis, ir elektrą, todėl nereikia atskiro elektros tiekimo prie kiekvienos kameros.
• Laido klojimo darbai: dažniausiai sudaro didžiausią diegimo išlaidų dalį, ypač jeigu kabelis turi eiti per sienas ar lubas jau įrengtame pastate.
• UPS nepertraukiamo maitinimo šaltinis: apsaugo NVR ir diskus nuo staigaus dingus elektrai, kai tai gali sugadinti failų sistemą.
• Spintos vėdinimas: NVR su keliais diskais kaista, todėl reikalinga vėdinama vieta, o ne uždaras spintelės kampas.

Disko keitimo politika irgi turi būti suplanuota iš anksto. Rekomenduojama keisti stebėjimui skirtus diskus kas 3–5 metus ir reguliariai tikrinti SMART indikatorius, kurie įspėja apie artėjantį gedimą prieš prarandant duomenis.

Kaip sumažinti saugyklos poreikį be kokybės nuostolių

Talpos poreikį galima sumažinti ne tik geresniu kodeku, bet ir protingu įrašymo režimu. Kintamos bitų spartos (VBR) nustatymas leidžia sistemai automatiškai mažinti srautą, kai kadre nieko nevyksta, ir padidinti jį, kai atsiranda judesys.

Vis dėlto ne visur galima taikyti judesio įrašymą. Kasos zonose, įėjimuose ar teisiškai jautriuose objektuose dažnai privaloma nuolatinė vaizdo fiksacija, nepriklausomai nuo judesio. Tokiose zonose kompensuokite talpą kitur: sumažinkite kadrų dažnį mažiau svarbiose kamerose arba pritaikykite pakopinį saugojimo modelį, kai svarbiausios kameros laikomos ilgiau, o likusios trumpiau.

Metaduomenų žymėjimas taip pat verta dėmesio. Šiuolaikinės VMS (vaizdo valdymo sistemos) leidžia pažymėti įvykius pagal laiką, zoną ar objekto tipą, todėl paieška tarp šimtų valandų medžiagos užtrunka minutes, o ne valandas.

Profesionalus patarimas: Reguliariai tikrinkite diskų būklę per SMART protokolą bent kartą per mėnesį. Ignoruota SMART klaida yra dažniausia priežastis, kodėl svarbiausias įrašymas dingsta būtent tada, kai jo labiausiai reikia.

Vaizdo įrašų archyvavimo politika ir teisiniai reikalavimai Lietuvoje

Lietuvoje vaizdo stebėjimo įrašų saugojimas reguliuojamas bendrųjų asmens duomenų apsaugos principų, kurie kyla iš Bendrojo duomenų apsaugos reglamento. Pagrindinė taisyklė paprasta: įrašai saugomi tik tiek, kiek būtina konkrečiam tikslui pasiekti, o ne „kad tik būtų“.

Dauguma verslų pasirenka 30 dienų saugojimo terminą kaip pagrįstą pusiausvyrą tarp saugumo poreikio ir duomenų kiekio. Ilgesnis terminas turi būti pagrįstas konkrečia rizika, pavyzdžiui, dažnais vagysčių atvejais objekte arba draudimo bendrovės reikalavimu. Prieš nustatant savo terminą, verta pasitarti su duomenų apsaugos specialistu arba teisininku, nes tikslus terminas priklauso nuo objekto tipo, stebimos teritorijos ir to, ar patenka pašaliniai asmenys, pavyzdžiui, gatvė ar kaimyno teritorija.

Praktiniu požiūriu tai reiškia, kad NVR ar debesijos sistemoje reikia numatyti automatinį senų įrašų trynimą, o ne rankinį valymą, kuris lengvai pamirštamas. Dauguma šiuolaikinių NVR įrenginių leidžia nustatyti rotacijos taisyklę: kai diskas prisipildo, seniausi įrašai perrašomi naujais automatiškai.

Taip pat svarbu turėti aiškią prieigos žurnalizaciją: kas, kada ir kodėl peržiūrėjo įrašus. Tai ne tik gera praktika, bet ir dažnai reikalaujama tikrinant, ar duomenys tvarkomi teisėtai, ypač verslo aplinkoje su darbuotojais ar klientais kadre.

Saugumo aspektai: šifravimas, prieigos kontrolė ir apsauga nuo įsilaužimų

Saugykla be valiutų keitimo saugumo ir rizikų valdymo yra pusė sprendimo. Įrašai, kurie guli neapsaugotame NVR diske ar debesies serveryje, yra patrauklus taikinys, ypač jei sistema prieinama internetu nuotolinei peržiūrai.

Duomenų šifravimas turėtų veikti dviem lygiais: ramybės būsenoje (kai duomenys guli diske) ir perdavimo metu (kai keliauja tinklu). Hibridinėse sistemose, kur dalis įrašų keliauja į debesį, standartinis sprendimas yra AES-256 šifravimas saugojimui ir TLS protokolas perdavimui. Tai reiškia, kad net perėmus duomenų srautą tinkle, pašalinis asmuo negalės jo perskaityti be atitinkamo rakto.

Prieigos kontrolė yra antra svarbi linija. Kiekvienas vartotojas, turintis prieigą prie NVR ar VMS sistemos, turėtų turėti atskirą paskyrą su savo teisėmis, o ne bendrą administratoriaus slaptažodį, žinomą visam personalui. Rekomenduojama taikyti kelių lygių prieigą: vieni gali tik peržiūrėti, kiti gali eksportuoti įrašus, treti gali keisti sistemos nustatymus.

Apsauga nuo įsilaužimų prasideda nuo paprastų dalykų, kurie dažnai apleidžiami: gamyklinio slaptažodžio pakeitimas, reguliarus programinės įrangos atnaujinimas ir NVR izoliavimas atskirame tinklo segmente, atskirtame nuo įprasto biuro ar namų tinklo. Jei NVR ir kompiuteriai su svarbiais dokumentais dalinasi tuo pačiu tinklu, vieno įrenginio pažeidžiamumas gali tapti įėjimo tašku į visą sistemą.

Kaip vaizdo įrašų peržiūros įrankiai integruojasi su saugojimo sistema

Saugykla be patogios peržiūros priemonės naudinga tik teoriškai. Kai reikia rasti konkretų įvykį iš prieš savaitę įrašytos medžiagos, VMS (vaizdo valdymo sistema) turi leisti paiešką pagal laiką, kamerą ar net judesio zoną, o ne priversti peržiūrėti valandas vaizdo rankiniu būdu.

Dauguma NVR įrenginių turi integruotą programinę įrangą, pasiekiamą per kompiuterio naršyklę arba mobiliąją programėlę. Tokia sistema leidžia peržiūrėti gyvą vaizdą, atsukti archyvą ir eksportuoti konkretų fragmentą, pavyzdžiui, teikiant įrodymą policijai ar draudimo bendrovei.

Hibridinėse sistemose peržiūros įrankis turi „matyti“ abu saugojimo sluoksnius vienu metu: vietinį NVR archyvą ir debesyje esančius fragmentus. Tai reikalauja tinkamai sukonfigūruoto ryšio tarp įrenginio ir debesies paslaugos, kad vartotojui atrodytų kaip vientisas archyvas, nors fiziškai duomenys guli dviejose skirtingose vietose.

Renkantis įrangą verta iš karto patikrinti, ar NVR palaiko integraciją su populiariomis peržiūros platformomis ir ar eksportavimo formatas suderinamas su standartiniais vaizdo grotuvais, nes kai kurie pigesni įrenginiai naudoja uždarus formatus, kuriuos galima atkurti tik su specifine, kartais mokama programine įranga.

MB Redpcline Servisas: kaip planuojame ir įdiegiame saugyklos sprendimus

Projektuojama saugykla pritaikoma pagal realų kamerų skaičių ir objekto specifiką, o ne pagal universalią schemą. Procesas prasideda nuo objekto audito, tada seka talpos skaičiavimas, įrangos parinkimas ir sistemos testavimas prieš perdavimą klientui. Statybos aikštelėms siūloma kamerų nuoma, kai nuolatinis pirkimas neapsimoka trumpalaikiam projektui. Vienas pavyzdžių, tai žaislų parduotuvės apsaugos sistemos įdiegimas Kaune, kur buvo derinama vietinė saugykla su selektyviu debesies backup’u pagrindiniam įėjimui.

— Info

Kaip užsisakyti nemokamą saugyklos auditą ar kameros nuomą statyboms

Skaičiuoti terabaitus rankiniu būdu galima, bet greičiau ir tiksliau tai padaro komanda, kuri kasdien montuoja tokias sistemas. Teikiama nemokama konsultacija, per kurią peržiūrimas objektas, apskaičiuojama reikalinga talpa ir parenkama architektūra, atitinkanti interneto ryšį bei biudžetą, ne bendrą rinkos šabloną.

Statybos aikštelių vadovams aktualu, kad kamerų nereikia pirkti, jei projektas laikinas: nuoma statyboms leidžia turėti stebėjimą tik tiek laiko, kiek trunka darbai, be įrangos, kuri po projekto liktų nenaudojama. Namų ir verslo savininkams, planuojantiems valdymo stotelę greta stebėjimo sistemos, verta apžvelgti ir ASUS Vivobook X1500EA su 512 GB SSD modelį, kuris tinka VMS programinei įrangai ir archyvo peržiūrai, arba ekonomiškesnę 256 GB SSD versiją su 16 GB RAM, jei kompiuteris naudojamas tik periodinei peržiūrai. Mažesniam biudžetui tinka ir 8 GB RAM versija.

Norėdami gauti konkretų skaičiavimą savo objektui, susisiekite su Redpcline komanda per vaizdo stebėjimo kamerų puslapį ir aptarkite savo situaciją per nemokamą konsultaciją.

Šaltiniai

Norintiems patys perskaičiuoti savo objekto poreikį, CCTVplanner skaičiuotuvas leidžia įvesti kamerų skaičių, raišką ir kodeką bei iškart gauti TB rezultatą. Techninę NVR ir DVR sistemų apžvalgą galima rasti TÜV NORD puslapyje, o hibridinio modelio veikimą detaliai paaiškina WECENT straipsnis apie vietinės ir debesies saugyklos derinimą.

• CCTVplanner 1 CCTV storage calculation guide
• ITwork 1 Steb17jimo kietieji diskai
• WECENT 1 How hybrid CCTV systems use local storage with cloud backup

Dažniausiai užduodami klausimai

Kiek terabaitų reikia 8 kamerų sistemai 30 dienų?

Naudojant H.264 kodeką 1080p raiška, 8 kamerų sistemai 30 dienų reikia apie 10,4 TB, o su H.265 poreikis sumažėja iki apie 5,6 TB. Tikslus skaičius priklauso nuo kadrų dažnio ir judesio kadre, todėl verta patikrinti su skaičiuotuvu.

Kas geriau: NVR ar debesijos saugojimas?

NVR tinka, kai svarbu nepertraukiamas įrašymas ir stabilus internetas nėra garantuotas, o debesija patogesnė nuotolinei prieigai, bet priklauso nuo ryšio kokybės ir dažniausiai kainuoja mėnesinį mokestį. Daugumai namų ir mažų verslų geriausiai tinka hibridinis derinys.

Kiek talpos buferio reikėtų palikti planuojant sistemą?

Rekomenduojama pridėti 10–15 % dėl failų sistemos ir RAID pertekliaus bei dar 20–30 % bendro buferio ateities plėtrai ar ilgesniam saugojimo terminui. Tai apsaugo nuo situacijos, kai diskas prisipildo anksčiau nei planuota.

Kaip dažnai reikia keisti stebėjimo sistemos kietuosius diskus?

Stebėjimui skirtus diskus rekomenduojama keisti kas 3–5 metus, stebint SMART indikatorius, kurie įspėja apie artėjantį gedimą. Tai leidžia pakeisti diską prieš prarandant duomenis, o ne po gedimo.

Ar Redpcline padeda apskaičiuoti reikiamą saugyklą?

Taip, Redpcline atlieka objekto auditą ir apskaičiuoja reikiamą talpą pagal kamerų skaičių, raišką ir jūsų interneto pralaidumą per nemokamą konsultaciją. Konkrečias kainas ir įrangos komplektus rasite vaizdo stebėjimo kamerų puslapyje.

Rekomendacijos

• Kaip išsirinkti apsaugos kamerą?
• Kuom naudingos apsaugos kameros ir kodėl jų reikia?