Garso įrašymas kamerose: kada tai teisėta Lietuvoje?

Trumpai: garso įrašymas kamerose Lietuvoje dažniausiai reikalauja aiškaus BDAR teisėtumo pagrindo ir poveikio duomenų apsaugai vertinimo. Be jo kyla reali rizika, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) sistemą pripažins neteisėta ir skirs sankcijas. Verslui prieš įjungiant garso fiksavimą būtina įvertinti alternatyvas, atlikti PDAV ir turėti dokumentuotą teisinį pagrindą, o ne pasikliauti vien informacine lentele ar tylų klientų sutikimu.

Trumpai:

• Tik nuoseklus PDAV atlikimas ir aiškus žymėjimas yra būtinas, kai planuojama sistemingai rinkti garsą, nes kitaip kyla teisės pažeidimo rizika.
• Dauguma atvejų, kai garsas fiksuojamas viešose ar bendrose erdvėse, dažniausiai laikomi neteisėtais nebent yra labai aiškus, siauras ir teisėtas sutikimas ar tikslas.
• Darbdavys negali remtis darbuotojų sutikimu kaip pagrindu garso įrašymui, nes darbo santykiuose būtinas griežtesnis teisėtas interesas ir balanso testas.
• Garso įrašas yra asmens duomenys ir turi būti tvarkomas pagal BDAR taisykles, taikomos tais pačiomis sąlygomis kaip ir vaizdo duomenys.
• Slaptas garso įrašas gali būti naudojamas kaip įrodymas teisme, jei jis padarytas teisėtai ir nepažeidžia asmens teisių, tačiau įmonių sistemingas rinkimas vertinamas griežčiau.

Turinys

• Greita kontrolinė lentelė: kada garso įrašymas dažniausiai leidžiamas arba draudžiamas
• BDAR ir ADTAĮ: teisėtumo sąlygos garso įrašymui
• VDAI gairės ir praktiniai Lietuvos sprendimai
• Darbo vieta: ką privalo darbdavys ir kaip apsaugoti darbuotojų teises
• Slaptas asmeninis įrašas ir jo leistinumas teisme
• Praktiniai veiksmai diegiant garso fiksavimą
• Perspektyva: kada verta apsvarstyti garso funkciją ir kada jos vengti
• Kaip Redpcline gali padėti: teisėti sprendimai, PDAV ir montavimas
• Šaltiniai
• Dažniausiai užduodami klausimai

Greita kontrolinė lentelė: kada garso įrašymas dažniausiai leidžiamas arba draudžiamas

Prieš montuojant kamerą su garso funkcija, verta atsakyti į kelis klausimus: ar garsas iš tikrųjų būtinas tikslui pasiekti, ar yra alternatyva, ir ar asmenys, kurių balsas bus fiksuojamas, apie tai žino. Atsakymai dažniausiai nulemia, ar sistema atlaikys VDAI patikrinimą.

Sąlygos, kurios gali leisti garso fiksavimą:

• Aiškus ir laisvas sutikimas, kai asmuo iš anksto informuotas ir gali atsisakyti be neigiamų pasekmių.
• Teisinis pareiškimas ar sutartinė pareiga, pavyzdžiui, finansinių paslaugų pokalbių įrašymas pagal specialų reguliavimą.
• Gyvybiniai interesai, kai garso fiksavimas būtinas žmogaus sveikatai ar gyvybei apsaugoti kritinėje situacijoje.
• Teisėtas interesas, kai atliktas balanso testas įrodo, kad įmonės interesas nusveria asmens privatumo teisę ir nėra švelnesnės priemonės.

Kontekstai, kuriuose garso įrašymas dažniausiai laikomas per didele intervencija arba tiesiog draudžiamas:

• Bendrose darbo erdvėse, kur nuolat fiksuojami darbuotojų pokalbiai be konkretaus, siauro tikslo.
• Poilsio zonose, tualetuose, persirengimo kambariuose, kur privatumo lūkestis yra aukščiausias.
• Sveikatos priežiūros ir ugdymo įstaigose, kur dalyvauja jautrios grupės, pavyzdžiui, pacientai ar nepilnamečiai.
• Viešose erdvėse be aiškaus, siauro saugumo tikslo, kai pokalbių turinys niekaip nesusijęs su incidentų fiksavimu.

Prieš aktyvuojant garsą, trys veiksmai sumažina riziką: atlikti PDAV, kai numatomas sistemingas garso rinkimas, aiškiai paženklinti zonas informacinėmis lentelėmis ir apsvarstyti, ar tas pats tikslas pasiekiamas vien vaizdo stebėjimu. Dažniausiai atsakymas į paskutinį klausimą yra taip, o tai jau savaime paneigia garso fiksavimo būtinumą.

BDAR ir ADTAĮ: teisėtumo sąlygos garso įrašymui

Garso įrašas, kuriame girdimas balsas ar pokalbio turinys, yra asmens duomuo lygiai taip pat, kaip vaizdas ar vardas. Todėl jam taikomos tos pačios BDAR taisyklės, kaip bet kokiam kitam duomenų tvarkymui, o duomenų valdytojas privalo turėti bent vieną iš šešių teisėtumo pagrindų.

BDAR 6 straipsnis numato 6 galimus teisėtumo pagrindus duomenų tvarkymui, ir garso duomenims taikomos tos pačios taisyklės kaip bet kuriems kitiems asmens duomenims (BDAR 6 straipsnis). Šešios sąlygos, pritaikytos garso fiksavimo kontekstui:

• Sutikimas: asmuo aiškiai ir laisva valia sutinka, kad jo pokalbis būtų įrašomas.
• Sutarties vykdymas: garso įrašymas būtinas paslaugai suteikti, pavyzdžiui, konkrečiam skambučių centro procesui.
• Teisinė prievolė: įstatymas tiesiogiai reikalauja įrašyti tam tikrus pokalbius.
• Gyvybiniai interesai: garso fiksavimas padeda apsaugoti žmogaus gyvybę ar sveikatą kritinėje situacijoje.
• Viešasis interesas ar viešoji valdžia: taikoma institucijoms, vykdančioms viešąsias funkcijas.
• Teisėtas interesas: duomenų valdytojas įrodo, kad jo interesas (pavyzdžiui, apsauga nuo nusikalstamos veikos) nusveria asmens teises.

Praktikoje dauguma verslo subjektų, norinčių įrašyti garsą kartu su vaizdu, remiasi teisėtu interesu. Tačiau šis pagrindas nėra automatinis leidimas: jį taikant reikia atlikti balanso testą, kuris parodo, ar tikslas iš tiesų nepasiekiamas švelnesne priemone. Balanso testas apima tris elementus: ar tikslas teisėtas ir tikslus, ar priemonė būtina (nėra alternatyvos), ir ar poveikis asmens teisėms proporcingas siekiamai naudai. Kai bent vienas iš šių elementų nepatvirtinamas, teisėtas interesas negali būti naudojamas kaip pagrindas.

Sutikimas kaip pagrindas turi savų apribojimų. Jis galioja tik tada, kai asmuo gali jį atsisakyti be jokių neigiamų pasekmių, todėl darbo santykiuose sutikimas dažniausiai netinka: darbuotojas, priklausomas nuo darbdavio, retai gali laisvai atsisakyti. Teisininkų komentaruose pabrėžiama, kad darbuotojų garso įrašymui sutikimas nėra patikimas pagrindas, nes santykių nelygybė paneigia sutikimo laisvumą, todėl dažniausiai taikomas teisėtas interesas su griežtu balanso testu arba kitas pagrindas (Motieka).

Svarbu atskirti dvi situacijas: vienkartinį, siaurą garso fiksavimą konkrečiam incidentui ir nuolatinį, sistemingą pokalbių rinkimą. Antrasis variantas beveik visada reikalauja PDAV ir griežtesnio pagrindimo, nes jo poveikio mastas didesnis ir sunkiau atstatomas, jei duomenys nutekėtų ar būtų panaudoti ne pagal paskirtį.

VDAI gairės ir praktiniai Lietuvos sprendimai

VDAI yra pagrindinė institucija, prižiūrinti, kaip Lietuvoje laikomasi duomenų apsaugos reikalavimų, ir jos sprendimai rodo, kokia praktika realiai taikoma tikrinant garso fiksavimo sistemas. VDAI patikrinimų pavyzdžiai iš 2025–2026 metų atskleidžia pasikartojantį modelį: institucijos dažnai fiksuoja, kad garso funkcija įjungta be pakankamo pagrindimo, o duomenų valdytojas nesugeba paaiškinti, kodėl vien vaizdo nepakanka (VDAI sprendimas Nr. 3R-252.pdf)).

VDAI patikrinimų pavyzdžiai (2025–2026) rodo, kad garso įrašymas ligoninėse ir kitose įstaigose dažnai kelia riziką ir reikalauja PDAV: patikrinimai konkrečiai nurodo saugojimo trukmę, prieigos kontrolę ir proporcingumo vertinimą kaip būtinus elementus (VDAI sprendimas Nr. 3R-252).

2026 m. vasario mėn. sprendimas dėl ligoninės patikrinimo iliustruoja tipinę problemą: duomenų valdytojas atliko PDAV ir paženklino patalpas, tačiau nesugebėjo pagrįsti, kodėl garso fiksavimas būtinas konkrečiose zonose, kur pacientai turi aukštesnį privatumo lūkestį. VDAI išvada buvo aiški: net kai formalūs žingsniai (PDAV, ženklinimas) atlikti, tai savaime nepadaro garso įrašymo teisėto, jei nepavyksta įrodyti, kad tikslas nepasiekiamas švelnesne priemone.

Žemiau apibendrinti pagrindiniai elementai, kuriuos VDAI vertina tikrindama garso fiksavimo sistemas, ir tipinės išvados iš patikrinimų praktikos.

Šaltinis: VDAI sprendimas Nr. 3R-252.

Sankcijos už pažeidimus svyruoja nuo įpareigojimo nutraukti neteisėtą tvarkymą ir ištrinti sukauptus įrašus iki administracinių baudų, priklausomai nuo pažeidimo sunkumo ir pakartotinumo. VDAI dažniausiai pirmiausia reikalauja pašalinti pažeidimą, tačiau sistemingi ar pakartotiniai atvejai gali baigtis piniginėmis baudomis. Praktikoje dažniausia pasekmė yra reikalavimas pertvarkyti sistemą taip, kad garso funkcija būtų išjungta zonose, kur jos būtinumas neįrodytas.

Darbo vieta: ką privalo darbdavys ir kaip apsaugoti darbuotojų teises

Darbo aplinkoje garso fiksavimas kelia papildomų klausimų, nes darbuotojas yra priklausomoje padėtyje nuo darbdavio ir negali laisvai atsisakyti stebėjimo be baimės dėl pasekmių. Būtent todėl darbdaviui taikomi griežtesni reikalavimai nei, tarkime, privačiam asmeniui, norinčiam apsaugoti savo namus.

Žingsniai, kuriuos darbdavys turėtų atlikti prieš įjungdamas garso fiksavimą:

1. Įvertinti, ar garsas iš tikrųjų būtinas konkrečiam saugumo ar veiklos tikslui, ar pakanka vien vaizdo stebėjimo.
2. Atlikti PDAV, kai planuojamas sistemingas, nuolatinis garso rinkimas darbo patalpose.
3. Parengti vidaus politiką, kurioje aiškiai nurodyta, kur veikia garso fiksavimas, kiek laiko saugomi įrašai ir kas turi prieigą.
4. Informuoti darbuotojus iš anksto, raštu arba per vidaus dokumentą, o ne tik informacine lentele prie durų.
5. Apriboti prieigą prie įrašų taip, kad juos galėtų peržiūrėti tik konkretūs, aiškiai įvardyti asmenys.
6. Nustatyti trumpą saugojimo terminą ir automatinį ištrynimą, kai įrašai nebereikalingi konkrečiam tikslui.

Profesionalus patarimas: Jei tikslas yra apsauga nuo vagysčių ar turto žalos, dažniausiai pakanka vaizdo kameros be garso funkcijos, o tai gerokai supaprastina teisinį pagrindimą.

Darbdavys negali remtis darbuotojo sutikimu kaip pagrindiniu garso fiksavimo pagrindu, nes darbo santykiuose sutikimas retai laikomas laisvu. Vietoj to dažniausiai taikomas teisėtas interesas, tačiau jis reikalauja įrodyti, kad kitos, mažiau invazyvios priemonės (pavyzdžiui, praėjimo kontrolė ar vien vaizdo stebėjimas) nepasiekia to paties tikslo. Kai kalbama apie bendras darbo erdves, kur darbuotojai natūraliai bendrauja tarpusavyje, garso fiksavimas beveik visada vertinamas kaip neproporcingas.

Praktinis būdas sumažinti riziką yra zonų atskyrimas: kameras su garso funkcija montuoti tik ten, kur tikslas aiškiai apibrėžtas ir siauras, pavyzdžiui, kasos zonoje dėl grėsmės saugumui, o poilsio kambariuose, koridoriuose ir bendrose patalpose palikti tik vaizdo stebėjimą arba visai atsisakyti kamerų. Toks sprendimas ne tik sumažina teisinę riziką, bet ir dažnai yra pigesnis įgyvendinti, nes garso įranga bei jos saugus tvarkymas (šifravimas, ribota prieiga) reikalauja papildomų investicijų.

Vidaus dokumentacija taip pat turi apimti aiškų atsakymą į klausimą, kas nutinka, kai darbuotojas paprašo sunaikinti su juo susijusį įrašą, arba kai jis nori sužinoti, kas turėjo prieigą prie jo pokalbio. Šie klausimai kyla dažnai, ir darbdavys, neturintis parengto atsakymo, rizikuoja pažeisti duomenų subjekto teises net ir turėdamas formaliai teisėtą pagrindą.

Slaptas asmeninis įrašas ir jo leistinumas teisme

Klausimas, ar slaptas garso įrašas gali būti naudojamas kaip įrodymas, dažnai painiojamas su klausimu, ar tokį įrašą apskritai galima daryti. Tai du skirtingi dalykai: pirmasis susijęs su įrodymų leistinumu procese, antrasis su BDAR teisėtumu.

Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis numato, kad garso įrašai gali būti naudojami kaip įrodinėjimo priemonė, tačiau jų leistinumas priklauso nuo to, ar įrašas padarytas nepažeidžiant įstatymų (Finonamai). Tai reiškia, kad pats faktas, jog įrašas padarytas slapta, automatiškai jo neatmeta.

Teismų praktikos apžvalga rodo kelis dėsningumus:

• Teismai dažnai priima slaptą asmens įrašą kaip įrodymą civilinėse bylose, jei jis reikšmingas bylos aplinkybėms ir nepažeidžia esminių teisių (Teisės klinika).
• Privatus asmuo, įrašantis savo paties pokalbį, dažniausiai yra saugesnėje pozicijoje nei įmonė, sistemingai renkanti garso duomenis be pagrindo.
• Įmonių sistemingas garso rinkimas vertinamas griežčiau, nes jis apima ne vieną konkretų atvejį, o nuolatinį, masinį duomenų tvarkymą, kuriam taikomos visos BDAR taisyklės.
• Vien informacinė lentelė apie vykdomą stebėjimą savaime nepadaro sistemos teisėtos, jei trūksta pagrindo ar PDAV.

Praktikoje tai reiškia, kad fizinis asmuo, norintis apsaugoti savo interesus konkrečiame ginče, pavyzdžiui, nuomos ar kaimyninio konflikto atveju, gali panaudoti slaptą įrašą kaip įrodymą, ir teismas jį vertins pagal bylos aplinkybes. Tačiau verslas, montuojantis nuolatinę garso fiksavimo sistemą su tikslu vėliau naudoti įrašus kaip įrodymus, negali remtis ta pačia logika: jam taikomi BDAR reikalavimai galioja nepriklausomai nuo to, ar įrašas galiausiai bus panaudotas teisme.

Praktiniai veiksmai diegiant garso fiksavimą

Kai po visų svarstymų nuspręsta, kad garso funkcija tikrai reikalinga, kitas žingsnis yra tinkamas techninis ir dokumentinis pasiruošimas. PDAV ataskaita garso fiksavimui turi apimti kelis specifinius elementus, kurių bendras vaizdo stebėjimo PDAV dažnai neapima.

PDAV ataskaitoje būtina atskirai įvertinti:

• Garso dalies būtinumą, atskirai nuo vaizdo dalies, su aiškiu paaiškinimu, kodėl vaizdo nepakanka.
• Alternatyvų nepakankamumą, įrodant, kad švelnesnės priemonės (signalizacija, praėjimo kontrolė) neduoda to paties rezultato.
• Poveikį jautrioms grupėms, jei zonoje gali būti nepilnamečių, pacientų ar kitų pažeidžiamų asmenų.
• Griežtą tikslo apibrėžimą, kad įrašai nebūtų naudojami platesniems tikslams nei iš pradžių numatyta.

Techninė pusė yra lygiai taip pat svarbi kaip teisinis pagrindas. Rekomenduojamos priemonės apima aprėpties ribojimą taip, kad mikrofonas fiksuotų tik būtiną zoną, o ne visą patalpą, šifravimą perduodant ir saugant duomenis, griežtą prieigos raktų valdymą su žurnalu, kas ir kada peržiūrėjo įrašus, bei automatinę ištrynimo tvarką, suderintą su PDAV nustatytu saugojimo terminu.

Profesionalus patarimas: Prieš montuojant garso funkciją, verta paprašyti instaliuotojo pateikti raštišką techninį aprašymą, kuris parodo, kokia zona faktiškai patenka į mikrofono aprėptį, nes būtent šis dokumentas dažniausiai reikalingas PDAV pagrindimui.

Redpcline, diegdama vaizdo stebėjimo sistemas namams ir verslui, siūlo nemokamą situacijos įvertinimą, kurio metu galima aptarti, ar konkrečiam objektui iš viso reikalinga garso funkcija, ar pakanka vaizdo stebėjimo kamerų be garso. Toks pokalbis prieš montavimą dažnai leidžia iš karto pasirinkti sprendimą, kuris nereikalauja sudėtingo PDAV proceso. Įmonė taip pat gali padėti integruoti privatumo nuostatas į vidaus dokumentaciją, remiantis principais, panašiais į tuos, kurie aprašyti jos pačios privatumo politikoje.

Vidaus dokumentai, kuriuos verta parengti prieš aktyvuojant garso fiksavimą, apima informavimo pranešimą darbuotojams ar lankytojams, prieigos kontrolės tvarką, saugojimo trukmės ir ištrynimo politiką bei atsakingo asmens paskyrimą, kuris prižiūri, kaip sistema realiai naudojama.

Perspektyva: kada verta apsvarstyti garso funkciją ir kada jos vengti

Garso fiksavimas retai kada iš tikrųjų prideda vertę, kurios nesuteikia vien vaizdas. Realūs saugumo incidentai, tarkime, vagystė ar turto sugadinimas, dažniausiai įrodomi vaizdo įrašu: kas, kada ir ką padarė. Pokalbio turinys retai tampa lemiamu įrodymu, o jo fiksavimas atveria kur kas didesnę teisinę atsakomybę.

Verta rimtai svarstyti garso funkciją tik siaurose, gerai apibrėžtose situacijose, pavyzdžiui, kasos zonoje dėl konkrečios grėsmės, kai kitos priemonės akivaizdžiai nepakankamos. Visais kitais atvejais, ypač bendrose erdvėse ar darbo aplinkoje, protingesnis pasirinkimas yra vaizdo stebėjimas kartu su fizinėmis priemonėmis, tokiomis kaip praėjimo kontrolė ar signalizacija.

Verslui ir privatiems asmenims patarimas paprastas: pradėti nuo klausimo „ko realiai trūksta be garso“, o ne „ką galima papildomai fiksuoti“. Dažniausiai atsakymas parodo, kad garso funkcija sukuria daugiau teisinės rizikos, nei suteikia praktinės naudos.

— Info

Kaip Redpcline gali padėti: teisėti sprendimai, PDAV ir montavimas

Kai jau aišku, kad reikia apsaugos sistemos, bet neaišku, ar joje verta įtraukti garso funkciją, praktiškiausia pradėti nuo pokalbio su instaliuotoju, kuris supranta ir techninę, ir teisinę pusę. Redpcline siūlo nemokamą situacijos įvertinimą, kurio metu galima kartu apsvarstyti, ar konkrečiam objektui, namui ar verslui, apskritai reikalinga garso funkcija, ar tikslą pilnai atlieka vaizdo stebėjimo kameros be garso.

Įmonė montuoja vaizdo stebėjimo sistemas, apsaugos sistemas, praėjimo kontrolę ir vartų automatiką tiek gyvenamosiose, tiek komercinėse patalpose, o statybų aikštelėms siūlo kamerų nuomą, kuri leidžia stebėti objektą be nuolatinės, brangios sistemos diegimo. Kiekvienam sprendimui pritaikomas montavimas be trikdžių kasdienei veiklai, o patyrę specialistai padeda pasirinkti, kur kamera su garsu iš tikrųjų pagrįsta, o kur pakanka vaizdo. Darbai atliekami tiek Lietuvoje, tiek Londone.

Jei norite sužinoti, kokia sistema tinka jūsų objektui ir ar jai apskritai reikalingas papildomas teisinis pagrindimas, susisiekite dėl nemokamo situacijos įvertinimo ir gaukite konkretų pasiūlymą be įsipareigojimų.

Šaltiniai

Norintiems patikrinti informaciją savarankiškai arba pasiruošti PDAV, naudingiausi šaltiniai yra šie. BDAR 6 straipsnis pateikia teisės akto tekstą su visais šešiais teisėtumo pagrindais. VDAI sprendimas Nr. 3R-252 parodo, kaip institucija realiai vertina garso fiksavimo sistemas per konkretų patikrinimą. Teisės klinikos analizė paaiškina slapto įrašo leistinumo klausimą civiliniame procese. Papildomai naudinga VDAI rekomendacija dėl vaizdo duomenų tvarkymo, kurioje aptariamas PDAV taikymas kartu su garso fiksavimu, bei teisininkų komentarai apie pokalbių įrašymą darbo santykiuose. Kiekvienas šaltinis padeda pažvelgti į temą iš skirtingo kampo: teisės akto, priežiūros institucijos praktikos ir teismų aiškinimo.

This article is general information, not a substitute for advice from a qualified lawyer. Consult a qualified legal professional about your own circumstances before acting on anything here.

• Teisės klinika — slaptas garso įrašas kaip įrodymas

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar galima namuose įrengti kamerą su garso įrašymu?

Privačiam namui taikomi švelnesni reikalavimai nei verslui, tačiau jei kamera fiksuoja ne tik jūsų teritoriją, o ir kaimynų ar praeivių pokalbius, gali kilti privatumo pažeidimo klausimas. Saugiausia riboti kameros aprėptį taip, kad ji fiksuotų tik jūsų nuosavybę, ir rinktis vaizdo stebėjimą be garso, jei tikslas yra apsauga nuo įsilaužimo.

Ar darbdavys gali įrašinėti darbuotojų pokalbius be sutikimo?

Darbo santykiuose darbuotojo sutikimas retai laikomas laisvu pagrindu, nes darbuotojas priklauso nuo darbdavio. Dažniausiai reikalingas teisėtas interesas su griežtu balanso testu arba PDAV, o ne vien sutikimas (Motieka).

Kada reikalingas poveikio duomenų apsaugai vertinimas garso fiksavimui?

PDAV dažniausiai būtinas, kai planuojamas sistemingas, nuolatinis garso rinkimas, ypač viešose ar pusiau viešose erdvėse. VDAI patikrinimai rodo, kad net atlikus PDAV, garso fiksavimas gali būti pripažintas neproporcingu, jei nepavyksta įrodyti, kad vaizdo nepakanka (VDAI sprendimas Nr. 3R-252).

Ar slaptas garso įrašas gali būti naudojamas teisme kaip įrodymas?

Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis leidžia naudoti garso įrašus kaip įrodinėjimo priemonę, jei jie padaryti nepažeidžiant įstatymų (Finonamai). Teismai dažnai priima privataus asmens slaptą įrašą, tačiau įmonių sistemingas garso rinkimas vertinamas griežčiau (Teisės klinika).

Ar informacinė lentelė apie garso stebėjimą pakankama teisėtumui užtikrinti?

Ne, informacinė lentelė savaime nepadaro garso įrašymo teisėto. Ji tenkina tik informavimo pareigą, o teisėtumui reikalingas atskiras pagrindas pagal BDAR ir, dažnai, poveikio vertinimas.

Rekomendacijos

• Kuom naudingos apsaugos kameros ir kodėl jų reikia?
• Kaip išsirinkti apsaugos kamerą?